Ukrainos meniu

Keliaudami į Ukrainą, tikriausiai pirmiausia tikėsitės iškart sukirsti ten gardų Kijevo kotletą. Tačiau alfa.lt teigimu, ten yra visai kitoks maistas. Tad kaip mums sekėsi maitintis Ukrainoje, gyvenant ten dvi savaites?

Kijevo kotletai – mitai ar tiesa

Mėsa

Visų pirma reikėtų pripažinti, kad, kaip ir standartiniai turistai, pirmiausiai pietums ieškojome Kijevo kotletų. Tačiau, dar prieš išvykstant aš jau juokavau – ar tik nebus taip, kad jų nerasime, ir valgė būsime tik pačioje Lietuvoje. Tai štai jums naujienos – pačiame Kijeve Kijevo kotletų neradome nė vienoje užkandinėje, nė viename restorane. O kai vėliau radome kituose miestuose – tai šis patiekalas buvo kone pats brangiausias iš visų. Dėl principo reikėjo vis tiek paragauti. Nenusivyliau – nebuvo blogesnis nei Lietuvoje, tačiau ir kažkuo skanesnis jis neatrodė.

Populiarūs suši

Nors alfa.lt teigtų, kad suši yra tradicinis japonų maistas, norisi sakyti, kad tampa jis ir tradiciniu Ukrainos maistu. Čia nebuvo tiek daug kotletų, tačiau suši restoranų – kiekvienoje gatvėje po kelis. Mums labai pasisekė ir suradome pagrindinėje K. gatvėje visą parą dirbančią šaunią suši kavinę, kur vakare šie skanėstai parduodami labai pigiai. Taigi, puotavome, kaip karaliai. Tiesiogine to žodžio prasme, prisivalgiau suši – kiek tilpo. O kiek tai kainavo? Viso labo, tai tekainavo tik penkiolika litų. Ar galite įsivaizduoti tokias kainas Vilniuje? Nebent, jeigu skanėstą darai pas save namuose iš pigiausių produktų.

Picerijų gausa

Picerijos taip pat čia turi savo ryškų vaidmenį, dėl to, galima sakyti, maisto pasiūla panašėją į bet kurio kito Europos miesto pasiūlą, kaip pasakytų alfa.lt. Taigi, picerijose taip pat teko keletą kartų smaguriauti. Kainos čia nebuvo labai įspūdingos – kai kurios šiek tiek mažesnės nei Lietuvoje, bet dauguma panašios. Tik pati pica čia buvo skani.

Pigios valgyklos

Geriausias kelionės atradimas – tai senovinio sovietinio tipo valgyklos, kur už 20 litų aš sugebėdavau suvalgyti sriubą, salotas, antrąjį patiekalą, desertą ir gėrimus. Tai buvo tikras rojus mano akims ir galbūt pragaras skrandžiui, nes nesusilaikydavau ir persivalgydavau. 

Tad valgyklose žmonių tikrai daug, o šeimininkės vos spėja suktis. Iš tiesų, net sunku suvokti iš ko jos išsilaiko, nes maistas čia be galo pigus. Žinoma, valgykla valgyklai nelygu, kaip teigia alfa.lt, ir kartais maistas būdavo ir brangus. Sukau galvą, ar Vilniuje yra tokių puikių vietų pavalgyti, viena kita atėjo į galvą, tačiau, deja,  ne tokios pigios ir ne su tokia nuostabia pasiūla.

Gatvės maistas

Reikėtų pasakyti, kad gatvėje vos už porą litų galima įsigyti mėsainį iš bobutės su riebiu kotletu tarp bandelių ar visa vištienos krūtinėle. Tačiau tokį maistą valgyti rizikinga, tad susiviliojau tik kartą. Dar labai pigu gatvėje parduodami vaisiai, daržovės, taip pat arbūzų narvai. Visgi, būtent vaisių gatvėje nepirkau nė karto – bijojau, kad nebūtų jei auginti netoli Pripetės, neatitinkantys higienos reikalavimų, radioaktyvūs ar kitaip kenkiantys organizmui.

Prekybos centrai

Kainos prekybos centre gana nemažos. Pigu tik saldumynai ir alkoholiniai gėrimai – visa kita turi savo kainą ir kartais net aukštesnę nei Lietuvoje. Taigi, jeigu anksčiau alfa.lt kažkur rašė, kad visas maistas Ukrainoje trečdaliu pigesnis nei Lietuvoje, sakyčiau, kad yra kitaip. Beje, nepakartojami yra Ukrainos pieno produktai. Skanūs sūriai, varškės, na o ledai gauna tikrą aukso medalį. Kai pavalgiau ledų Ukrainoje, pagaliau supratau, ką turėdavo omenyje mano tėvai, išmesdami ką tik nusipirktą ir prakastą ledų porciją ir sakydami, kad „rusų laikais būdavo skanus riebus plombyras“.